stresas, įtampa ir somatika
Stresas yra „vidinė būsena bet kokio fizinio audinio struktūros, esančio apkrovoje, kuri neviršija šio audinio struktūros elastingumo ribos“. Tai reiškia, kad tiek fizinis, tiek emocinis stresas nėra destruktyvus, kol jis „neperžengia šio audinio struktūros elastingumo ribos“. Teigiamas stresas, dar vadinamas eustressu, gali būti labai naudingas motyvacijos ir konkurencingumo prasme, pavyzdžiui, sportuojant.
Įtampa - „vidinė būsena, bet kurio audinio struktūros, būdingos apkrovai, kuri viršija šios struktūros elastinę ribą ir yra tiesioginis nuolatinio streso padarinys“.
Kai kūne atsiranda įtampa, iškart prasideda uždegiminė reakcija. Ląstelių lygyje tai reiškia, kad membranos „atsidaro“ ir kalis „išteka“ iš ląstelių, sukurdamas organizme disbalansą tarp kalio ir natrio. Ši uždegiminė reakcija pasireiškia kiekvienoje kūno ląstelėje ir jaučiama kaip fizinis skausmas.
Fizinis, emocinis ar dvasinis stresas / įtampa visada pasireiškia raumenų ir kaulų sistemoje ir (arba) vidaus organuose.
Tiesą sakant, visą mūsų gyvenimą sensorimotorinė sistema nuolat reaguoja į kasdienius stresus, įtempimus specifiniais raumenų refleksais. Šie refleksai, kai jie nuolat reaguoja, sukelia įprastus raumenų susitraukimus (ir turi įtakos laikysenai), kurių mes negalime sąmoningai atsipalaiduoti. Šie raumenų susitraukimai tampa tokie gilūs, nesąmoningi, kad galų gale mes nebeprisimename, kaip galime laisvai judėti!
Hanna Somatika metodo praktikavimas yra būdas išmokti pakeisti šį procesą, įgyti judėjimo lengvumą, komfortą bei lankstumą.
Straipsnio vertimas - Мэрлин Варнок